Lietuvos dirbantieji yra pakankamai sėslūs ir nėra linkę rinktis darbovietės, į kurią tektų toli važinėti. Dėl to regionuose dirbančios įmonės nuolat susiduria su darbuotojų trūkumu ir nepanašu, kad situacija artimiausiu metu galėtų iš esmės pasikeisti. Tačiau įdomu, kad ir šalies miestuose įsikūrusių biurų darbuotojai sako tą patį – prioritetas tektų darbui, kuris yra arti namų.

65 proc., arba apytiksliai du iš trijų, biurų darbuotojų atstumą nuo namų iki savo darbovietės laiko didžiausiu prioritetu. Rinkos tyrimų bendrovės „Synopticom“ atliktos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos biurų darbuotojų apklausos duomenimis, 51 proc., arba kas antras, norėtų, kad ji būtų patogiai pasiekiama nuosavu automobiliu ir tik 43 proc. įvertintų, jei susisiekimas geras viešuoju transportu.

„Galėdami rinktis daugybę įvairių dalykų, tarp kurių pėstute iš darbo pasiekiamos prekybos bei paslaugų vietos, taip pat kavinės bei restoranai, prestižinė miesto dalis ar galimybė dirbti gryname ore, daugiausiai apklausos dalyvių žymėjo būtent susisiekimą ir atstumą nuo namų. Akivaizdu, kad tankiausiai apgyvendintų didžiųjų šalies miestų darbdaviai turi geresnius šansus pritraukti darbuotojus, tačiau ir juos miestų viduje riboja ta pati sąlyga – ar darbuotojui neteks vykti per toli“, – sako apklausą inicijavusios nekilnojamojo turto bendrovės „Urban Inventors“ komercijos padalinio vadovas Giedrius Muliuolis.

Sėsliausi – klaipėdiečiai
Nors įprastai nuolatinėse transporto spūstyse dūsta Vilnius, būtent Klaipėdos biurų darbuotojai labiausiai nelinkę nutolti nuo namų. Didžiausia dalis, arba iš viso 73 proc., apklausoje sudalyvavusių klaipėdiečių patvirtino, kad renkantis darbą jiems svarbiausias atstumas iki jo. Vilniuje taip galvojančių buvo 65 proc., o Kaune – 59 procentai.

„Vertinant nuosavo automobilio išnaudojimą nepralenkiami yra kauniečiai. Patogus atvykimas savu automobiliu svarbus 61 proc. biurų darbuotojų Kaune, Klaipėdoje – 51 proc., na o Vilniuje – 47 proc. Žinoma, klausimas – kiek toli iš tikrųjų yra toli, lieka neatsakytas. Prieš kelis metus darytoje apklausoje lietuviai atskleidė, kad jeigu transportu į darbą pasirūpintų darbdavys, 43 proc. apklaustųjų sutiktų į darbovietę keliauti 11-30 minučių, kas penktas - sutiktų į darbovietę keliauti 31-60 minučių. Visgi akivaizdu, kad šansų pasisamdyti norimą darbuotoją daugiau, jei jis yra darbovietės „kaimynas“, – pastebi G. Muliuolis.

Pasak jo, labiau prigijusi alternatyvių keliavimo priemonių kultūra Vilniuje šio miesto dirbančiuosius daro atviresnius ir kitokioms vykimo į darbą galimybėms. Sostinėje palankiausiai vertinamas viešasis transportas: patogus nuvykimas juo iki darbo būtų aktualus 48 proc. Vilniaus, 41 proc. Klaipėdos ir 35 proc. Kauno biurų darbuotojų.

Jaunimui darbovietė irgi turi būti „po ranka“

Su amžiumi atstumas iki darbovietės tampa vis svarbesnis, bet šiuo klausimu jauniausių dirbančiųjų grupė beveik neatsilieka nuo vyresnių.

„Synopticom“ apklausos duomenimis, 62 proc. 18-29 metų amžiaus žmonių nori darbuotis arti namų. Tarp 30-39 metų tokių jau yra 64 proc., tarp 40-49 metų – 65 proc., o tarp 50-60 metų – 69 procentai.

Visi be išimties vyresni nei 60 metų amžiaus dirbantieji darbą arti namų laiko neabejotinu privalumu. „Tenka konstatuoti, kad jaunimo prioritetai atstumo iki darbovietės klausimu iš esmės nesiskiria nuo vyresnio amžiaus dirbančiųjų. Todėl tikėtis, kad nauja karta bus mobilesnė, atviresnė toliau įsikūrusių darbdavių galimybėms – dar anksti. Akivaizdu, kad ir miestuose formuojasi savotiški kaimynų „burbulai“, kuomet darbdaviai yra pasirenkami remiantis visiškai subjektyvia ir nuo jų niekaip nepriklausančia aplinkybe – atstumu iki darbuotojo namų“, – sako G. Muliuolis.

Tyrimų bendrovės „Synopticom“ apklausoje dalyvavo 528 Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos biurų darbuotojai, dirbantys valstybiniame, viešajame ir privačiame sektoriuje, klientų aptarnavimo, informacinių technologijų, gamybos, transporto ir kitose srityse.